Nors didmiesčių bendruomenės regioninius universitetus neretai linkusios laikyti didžiųjų šešėlyje, savarankiško regione veikiančio universiteto vaidmuo kraštui – didžiulis. Pastarasis ne tik suteikia aukštąjį išsilavinimą, bet ir prisideda prie regiono plėtros bei mažina neigiamus demografinius pokyčius. Tai patvirtina ir neseniai bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies ir Šiaurės Lietuvos gyventojų nuomonės dėl aukštojo mokslo pertvarkos procesų tyrimas. Remiantis jo rezultatais, dauguma, t. y. 66 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos gyventojų vienareikšmiškai pasisako už regioninių universitetų poreikį.

Lietuviai turėtų dažniau keliauti po Pietų Ameriką. Taip tvirtina motociklais aplink pasaulį keliaujantys Asta Dovydėnaitė ir Linas Mockevičius, sėkmingai įveikę kelias dešimtis tūkstančių kilometrų ir balandžio pradžioje pradėję naują savo kelionės etapą Šiaurės Amerikos žemyne.

Apie Šatrijos rinktinę

1945 m. rugpjūčio 1 d. Žemaičių apygardos sudėtyje įkurta Šatrijos rinktinė, veikusi Telšių, Plungės rajonuose. Pirmasis jos vadas Stasys Beniulis žuvo 1947 m. gegužės 17 d. (jam pagerbti Skardamiškės kaime ūkininkas Vytautas Kundrotas pastatė paminklinį akmenį). Po S. Beniulio žūties rinktinei vadovauja Šarūnas Jazdauskas iki jo suėmimo 1947 m. lapkričio 24 d. Tuomet Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas 1948 metų pradžioje rinktinės vadu paskiria Igną Šapkūną-Meisterį, Buržujų. Pastarajam žuvus Birbiliškės miške, rinktinei iki pat 1950 m. gegužės 22 d. vadovavo Kazys Andriuška-Linksmasis. Jis žuvo Jomantų miške, Telšių rajone. Paskutinysis Šatrijos rinktinės vadas, vadovavęs nuo 1950 m. gruodžio, buvo Ignas Čėsna-Benamis, Žentas, Vitoldas. Jis žuvo 1951 m. rugpjūčio 23 d. kautynėse Laukstėnų kaime, Telšių rajone. Kartu tuomet žuvo štabo viršininkas Alfonsas Venckus, Petras Lileikis, partizanavęs nuo 1945 metų, Pranas Zimkus, partizanavęs vos pusę metų. Su jais žuvo ir vokiečių karininkas, partizanas nuo 1945 m., Alfredas Cherlė.

„Kur kas svarbiau yra tapti žmogiškam negu svarbiam!“ – tokį sakinį perskaičiau Pimo van Lommelʼo knygoje Consciousness Beyond Life. Tai ne paties autoriaus, o tik jo pacituoti žodžiai. Bet juk ne tiek svarbu autorius, kiek mintis, atliepianti ir šio straipsnio temą – „Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta“ (1 Kor 13, 4), kurią pakiša apaštalo Pauliaus Himnas meilei – popiežiaus Pranciškaus labai išsamiai aptariamas Amoris laetitia IV skyriuje.

Didžioji Velykų savaitė katalikiškose šalyse laikoma rimties, susikaupimo ir pasninko laikotarpiu, per kurį dvasininkai rekomenduoja susilaikyti nuo linksmybių. Paradoksalu, tačiau viename labiausiai katalikybę išpažįstančių regionų – Lotynų Amerikoje – prieššventinis laikotarpis neįsivaizduojamas be triukšmingų švenčių ir nuodėmių. Egzotinių kelionių organizatoriai kviečia susipažinti su pagrindinėmis Lotynų Amerikos šalių Velykų tradicijomis – nors sunkiai tikėtina, kad jos mums bus priimtinos, bet pamatyti ir sužinoti visada įdomu.

Įsibėgėjant pavasariui auga noras apsitvarkyti ir apsišvarinti savo erdvę. Didžiojo tvarkymosi diena – puiki galimybė sutelkti visą šeimą: mamą, tėtį, vaikus, galbūt net ir senelius.  Edukacinės platformos mazujuekspertumokykla.lt ambasadorės psichologės Jūratės Bortkevičienės tvirtinimu, patiems mažiausiems tokie pavasariniai darbai gali tapti gera savarankiškumo mokykla.

Tėvai gali būti puikūs draugai savo paaugliui vaikui, bet draugystė nereiškia leisti jam daryti viską, ko jis nori, ir atsisakyti ribų, LRT KLASIKAI sako vaikų ir paauglių psichologė Rima Breidokienė. „Aš leidžiu tau daryti, ką nori, tu pats esi atsakingas už savo gyvenimą, aš visiškai tavimi pasitikiu, nėra jokių ribų ir susitarimų“ – tai jau kraštutinumas. Tėvai yra brandūs ir turėtų suteikti vaikui ne tik ryšį, bet ir ribas, kurios padėtų vaiką apsaugoti, nes jis dar nepažįsta pasaulio taip gerai, kaip suaugusieji. O jei draugystė yra ir geras ryšys, ir ribos, tai labai geras modelis“, – pabrėžia socialinių mokslų daktarė.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), bendradarbiaudamas su pasauline iniciatyva „VR First“, kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ atvėrė virtualios realybės laboratoriją. Investuotojai rinkosi iš 254 pasaulinių mokslo įstaigų, kuriose įrengs pažangias virtualios realybės laboratorijas. Kartu su VGTU tarp išrinktųjų pateko dar 25 universitetai: Ročesterio (JAV), Hamburgo (Vokietija), Varšuvos technologijų (Lenkija) ir kt.

Ne mažiau už garsiuosius olando Vincento van Gogo paveikslus yra žinomi jo biografijos fragmentai: istorikai iki šių dienų ginčijasi dėl tikslios jo mirties priežasties, kiti – bando paaiškinti nupjautos ausies fenomeną. Pastarasis, pasak meno pedagogų, labiausiai šokiruoja ir itin įsirėžia moksleivių atmintyje. Pateikiame keletą įdomių faktų, kuriuos, ekspertų teigimu, verta ir įdomu žinoti kiekvienam.

Automobilių alyvos keitimo kriterijumi visada buvo ir yra laikomas pravažiuotų kilometrų skaičius arba laikas. Tie patys standartai – 10-15 tūkst. kilometrų –  galioja kone visiems automobiliams, bet ar tikrai verta pasikliauti tik šiais skaičiais?

Beveik kiekvienas prisimename žmogų, kurio mus probrėkšmiais nutvieskusi šypsena visam likusiam gyvenimui užliejo kitoniška šiluma ir, atsitiktinai jos užklupti, į gyvenimo iššūkius pažvelgėme kovoti už save sugebančiojo žvilgsniu. Gal skaitytojas bus šokiruotas, bet kiekviena mano išversta amerikiečių rašytojos Sue-Ellen Welfonder eilutė skirta būtent šiai mano iki galo nepažintai, pačiai įdomiausiai, šokiravusiai, nenuspėjamai, pilnai netikėčiausių minčių bei poelgių asmenybei. Man kaip oro reikia tokių, kurie niekada netaps iki galo perskaityta knyga, vers šokti tave iš lovos dar aušrai nepabučiavus ryto skruosto ir tuoj tave apraizgys neįmintų paslapčių voratinkliais.

Artėja egzaminų laikotarpis, o su juo – ir neišvengiama diskusija dėl „neteisingų“, „netikslių“ ir „mokymo programų neatitinkančių“ egzaminų užduočių bei pasvarstymai, kad „anksčiau žmonės mokėsi geriau“. Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) istorijos mokytojas Domas Boguševičius ramina – populiarus viešojoje erdvėje dabartinės ir sovietmečiu užaugusios kartos žinių lyginimas yra iš principo neteisingas.

 Didžiuojatės tvarkingu savo kiemu, sodu ar daržu, tačiau pripažinkime, kad niekas nemėgsta varginančių lauko darbų. Naudodami tinkamus įrankius darbams sugaišite mažiau laiko ir daugiau jo galėsite skirti tam, ką iš tiesų mėgstate veikti – pavyzdžiui, džiaugtis savo sodu. Varle.lt sodo ir daržo technikos specialistai pristato naudingiausius sodo technikos stebuklus, kurie padės darbus sode ar darže atlikti ypač greitai.

DAROM IR GAMTA PADĖKOS! - su tokiu šūkiu akcijos organizatoriai kviečia dalyvauti jubiliejinėje nacionalinėje tvarkymosi akcijoje DAROM 2017, kuri balandžio 22 dieną 10 valandą suburs visus Lietuvos žmones. Jos tikslas -  dar kartą suvienyti žmones, skatinti bendruomeniškumą ir atkreipti dėmesį į taršos, aplinkosaugos problemas.